Šveicarai atsisako skiepytis nuo gripo

Geriau investuoti į ligų prevenciją nei į gydymą. Šis kertinis šveicarų principas nurungia net kitą esminį principą – taupumą. Kiaulių gripo pandemijai šalis kruopščiai pasiruošė jau rudenį. Be kitų mažiau investicijų reikalaujančių prevencinių priemonių, valstybė nusipirko 13 mln vakcinų už 84 mln šveicariškų frankų. Kiekvienam šalies gyventojui - po dvi, nes farmacininkai skelbė, kad pilnam imuniteto susiformavimui vienos dozės neužteks. Panašu, kad sveikatos apsaugos tarnyba persistengė ir neįvertino Šveicarijos piliečių įsitikinimo, kad prevencija – tai sveikas gyvenimo būdas ir geri higienos įpročiai, o ne skiepai.

Šiuo metu ima aiškėti, kad šveicarai visiškai nenori skiepytis. Iš rudens pradžioje kantonams išdalintų pirmųjų 2,9 mln vakcinų, didžioji jų dalis dar iki šiol nepanaudota. Sunerimusi valstybinė sveikatos tarnyba organizavo apklausą, kurios rezultatai buvo vienareikšmiški: 73 proc. gyventojų nesileis skiepijami.

Tokį Alpių šalies piliečių nusiteikimą palaiko ir šveicarų vaistų instituto sukurtas tinklapis „pandemijos portalas“, kuriame skelbiami gydytojų atsiunčiami pastebėjimai apie šalutinius H1N1 vakcinos poveikius. Kol dar nėra pakankamai duomenų, kad galima būtų daryti galutines išvadas, bet institutas žada visą informaciją surinkti iki metų pabaigos ir apie sausio vidurį paviešinti.
Anot pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovų spaudai, „dėl skubios gamybos nespėta išsiaiškinti visų pašalinių poveikių, todėl ypač svarbu dabar stebėti ir surinkti apdorojimui visus susijusius su skiepais duomenis“.

O kol kas vaistų instituto portalas skelbia, kad jau užregistruoti keli šimtai pranešimų apie nepageidautinus vakcinos padarinius. Jų tarpe - 44 atvejai, kai po skiepijimo pastebėtos „sunkios, bet tikėtinos reakcijos“. Tai – alerginės reakcijos, kaip kraujo spaudimo sumažėjimas, karščiavimas ir šaltkrėtis. Apie jas perspėjama vakcinos instrukcijoje. Bet instrukcijoje neminima, kad skiepai gali tapti ir mirties priežastimi: 7 žmonės po injekcijos atsisveikino su gyvenimu. Lygiai tiek pat – 7 gyvybes – nusinešė ir pandeminis gripas. Įdomu ir tai, kad žiniasklaidos priemonės pareigingai ir garsiai skaičiuoja gripo aukas, o apie skiepų aukas nutyli arba nežino.

Masinį nepatiklių piliečių judėjimą prieš skiepus dar labiau sustiprino praėjusios savaitės dienraščiuose pakelbto naujo tyrimo išvados. Vakcina gali visiškai ar dalinai neveikti žmonių, kurie reguliariai vartoja tokius vaistus, kaip aspirinas ar paracetamolis. Tai teigia Misurio universiteto (JAV) mokslininkai, aprašę tyrimo rezultatus imunologijos žurnale „The Journal of Immunology“.

Žiniasklaidoje nuo rudens pradžios ėmė plisti hipotezės, esą PSO dalyvauja sąmoksle su farmacininkais ir todėl specialiai dramatizuoja H1N1 gripo pavojus. Kuo toliau, tuo akivaizdžiau įsitikiname, kad šios ligos eiga yra lengva, tad kodėl kviečiama skiepytis, klausia skiepų kritikai. Šie įtarinėjimai gausėjo tokiu pagreičiu, kad PSO pajuto būtinybę pasiaiškinti. Ketvirtadienį ji paskelbė, kad šie spėjimai neturi jokio realaus pagrindo ir darkart priminė visada teigusi, kad dauguma užsikrėtusiųjų H1N1 virusu persirgs lengvai, net be medicininės pagalbos. Sveikatos saugotojai išreiškė viltį, kad pandemija ir toliau tekės nepavojingai, bet pabrėžė, kad kuo daugiau žmonių pasiskiepija, tuo mažesnė tampa rizika kitiems.

Panašu, kad šis pasiaiškinimas šveicarų neįtikino. Internetiniuose portaluose sklando netgi siaubo scenarijai: anoniminiai ekspertai perspėja, kad kartu su vakcina į žmonių kūnus įšvirkščiami RFID (Radio Frequency Identification) žymenys. Tai - tam tikros mikroschemos, leidžiančios asmenį stebėti ir, esant reikalui, juo manipuliuoti.

Šveicarų valdžia įvertino situaciją ir šiuo metu svarsto, kaip galėtų panaudoti akivaizdų vakcinų perteklių. Dalį jų, jei pritars Pasaulio sveikatos organizacija, jie ketina atiduoti besivystančioms šalims, o taip pat nors dalį tikisi parduoti kitoms šalims, kad nors kiek sumažintų nuostolius, praneša šalies verslo dienraštis „Cash“.

lrytas.lt