Silvesterio naktis Šveicarijos jaunimui – brangiausia tradicija

Taisyklėmis, griežta tvarka, veikiančiais įstatymais ir pavyzdine demokratija garsėjančioje šalyje viena naktis metuose oficialiai skirta jaunimo šėlionėms. Silvester šventė (Schulsilvester) – tai šimtametė šveicarų tradicija, pirmąkart istoriniuose šaltiniuose paminėta 1775 metais, kurią ypač pasiaukojančiai puoselėja didžiausias šalies kantonas Ciurichas.

Paskutinę mokslo metų dieną, o tiksliau naktį mokiniai perima į savo rankas. Tualetiniu popieriumi apvynioti automobiliai, dantų pasta „papuoštos“ durų rankenos, skutimosi putomis pagražintos durys, pašto dėžutės ir varteliai, visą naktį nesiliaujantys petardų pokšėjimai už langų, baisus triukšmas daužant puodų dangčiais ir skalambijant samčiais, netylantys durų skambučiai. Tai – tradicinė norma.

Iki 1900 – ųjų Silvesteris buvo švenčiamas gruodžio 31 - ąją, o įvedus kalėdines atostogas persikėlė į paskutinę mokslo metų dieną, paskutinį penktadienį prieš Kalėdas.

Galima įsivaizduoti, kaip prieš šimtmečius šį rytą vaikai stengdavosi kuo anksčiau išeiti iš namų į mokyklą, nes paskutinis atėjęs gaudavo pašiepiantį Silvesterio vardą, jį įvilkdavo į baltus naktinius marškinius, užmaudavo naktinę kepuraitę ir vežiodavo karutyje po miestelį tol, kol visi iš jo išsijuokdavo, pažadindami visus gyventojus.

Vėliau tradicija virto tiesiog naktiniu vaikų siautėjimu, o jo pabaigoje, šeštą ryto laukia bendras ritualinis pusryčių stalas mokykloje. Ji išliko iki šiol ir yra ištikimai saugojama.

Kasmet gruodžio viduryje policija išplatina informacinius pranešimus dienraščiuose, kad gyventojai jaustųsi saugūs. Ji pažada, kad tąnakt visų miestų ir miestelių gatvėse dėl visa ko patruliuos sustiprintos policijos pajėgos, bet ragina ir pačius piliečius pasirūpinti, kad visi šiukšlių konteineriai bei dviračiai (taip, šveicarai ir žiemą neatsisako dviračių) būtų saugiai uždaryti garažuose, varteliai gerai uždaryti, o durų skambučiai jau iš vakaro išjungti.

Pastarąjį dešimtmetį tam tikra garbaus amžiaus visuomenės dalis bando šią tradiciją sunaikinti, netgi inicijavo balsavimą, bet Šveicarijos jaunimui senoviniai papročiai tokie svarbūs, kad, įveikę savo politinį tingumą, jie atėjo prie urnų ir pareiškė istorines teises į šėlionių naktį. Jų balsų – daugiau. Kol kas.

lrytas.lt