Šveicariją apėmė meškų karštinė

Praėjusį šeštadienį pavargęs gyventi šveicaras perlipo sostinės simbolio - meškų parko - sieną ir nušoko į jų daubą. Savo namus tuoj pat ėmė ginti 250 kg sveriantis rudasis lokys Finnas. Septynias minutes trukusi žmogaus ir žvėries kova būtų pasibaigusi šeimininko naudai, jei ne atskubėjusių policininkų šūvis, sunkiai sužeidęs lokį. Ši drama užkaitino gyvūnus mylinčios tautos emocijas iki maksimumo.

Visą savaitę abu nukentėjusieji gydomi: 25-metis išgelbėtasis ligoninėje, o trejų metų Finnas – savo voljero irštvoje. Bet visuomenės dėmesys prikaustytas tik ties nacionaliniu simboliu. Kasdien pirmi naujienų puslapiai praneša apie lokio sveikatos būklę bei analizuoja įvykį. „Pavojingi - ne žvėrys, o žmonės“, „Ar policija turėjo teisę naudoti sprogstančiąsias kulkas?“, „Net savo voljere negali būti saugus“, piktinasi šveicarai. Anot meškų parko direktoriaus Berno Schildgerio, policija panaudojo teisingą ginklą, nes lokys jau buvo užgriuvęs žmogų. Perspėjamasis šūvis būtų žvėrį tik dar labiau suerzinęs.

Į meškų parką plūsta tūkstančiai laiškų su linkėjimais gauruotajam Finnui greičiau pasveikti, o prie daubos tvoros susirūpinę berniečiai kasdien neša žalias žuvis ir medaus stiklainius.

Tai – jau šįmet antras atvejis Šveicarijoje, kai laukinė meška sumaišoma su naminiu gyvūnėliu. Šį balandį Ciuricho nacionalinio parko Langenberg restorano darbuotojas per pietų petraukėlę nusprendė užeiti pas meškas, kaip jis aiškino, tiesiog pasakyti „labas“. Bet gauruotoji su perlipusiu 5 metrų tvorą jaunuoliu nepanoro kalbėtis, atvirkščiai - puolė įsibrovėlį. Dvidešimtmečio virėjo gyvybę išgelbėjo pusantro šimto susirinkusių parko lankytojų – jie suprato padėties rimtumą ir sukėlė baisų triukšmą, atbaidžiusį įsiutusią mešką. Nerūpestingasis „labas“ sakytojas atsipirko perkąsta ranka ir rimtu psichologiniu šoku.

Abiems nekviestiems svečiams – ir ciurichiečiui, ir berniečiui – nusišypsojo laimė netapti pietų patiekalu. O šalį apėmusi meilės meškinams karštinė tęsiasi.

Šįmet WWF organizuotoje apklausoje 85 proc šveicarų pareiškė norintys, kad jų kalnuose ir miškuose vėl laisvai gyventų šie gyvūnai. Prieš šimtmetį meškos visiškai išnyko iš Šveicarijos Alpių, bet pastaruosius kelerius metus pranešama apie naują jų imigracijos bangą iš Italijai priklausančių Alpių.

Žiniasklaidoje pasklido įnirtingi ginčai tarp dviejų gyvūnų ekspertų stovyklų. Vieni aiškina, kad meškos yra pavojingi žvėrys ir gali atnešti daug nelaimių. Kiti įtikinėja, kad tai – drovūs ir atsargūs vienišiai, tampantys pavojingais tik tada, kai randa žmonių paliktas maisto atliekas. Ypatingai jautrią uoslę turintys miško gyventojai be problemų atidaro bet kokią kvepiančią skanumynais šiukšlių dėžę.
Išradingi Alpių gyventojai jau išsprendė ir šią kliūtį: ėmė gaminti meškoms atsparias šiušliadėžes. Praėjusiais metais jas sėkmingai išbandė šalies zoo sodų meškos ir nuo šiol kiekvienas pamiškės kaimas gali įsigyti 2 tūkst. šveicariškų frankų kainuojančių betoninių atliekų surinktuvių.