Rusijos prezidentas nuvylė šveicarus

Šią savaitę Šveicarijoje pirmąkart istorijoje oficialiu vizitu lankėsi Rusijos prezidentas. Lydimas pusės tūkstančio saugumiečių, patarėjų ir žmonos Svetlanos, Dmitrijus Medvedevas atvyko paminėti 210-ąsias Aleksandro Suvorovo žygio per Šveicarijos Alpes metines, sustiprinti draugiškų ryšių bei aptarti mažą „problemėlę“ – menamą rusų verslininkų diskriminaciją Šveicarijoje.

Kol pirmoji Rusijos dama Svetlana Medvedeva šalies sostinėje apsikeitinėjo su meru meškiukais, jos vyras „kaip fantomas keliavo šveicariškais keliais“, sėdamas sumaištį ir pasipiktinimą. Šveicarai nesupranta, kodėl imtasi tokių ypatingų saugumo priemonių, ko nebūna šalyje lankantis kitiems oficialiems asmenims, - rašo vienas didžiausių šalies dienraščių „Neuer Zuercher“.

Ciurichas – Bernas - A.Suvorovo atminimo ceremonija Sen Gotardo perėjoje - Keturių kantonų ežeras – Valstybinis laiškų muziejus. Policija ir papildomas dviejų šimtų karių būrys šį maršrutą centrinėje Šveicarijoje steriliai „išvalė“: uždarytas automobilių ir visuomeninio transporto eismas, iš aplinkinių stovėjimo aikštelių išvežti automobiliai, Keturių kantonų ežero uoste Brunnene 200 laivų savininkai priversti ištuštinti pakrantę, rusų lyderio vizito sostinėje dieną net pėstieji neįleidžiami į miesto centrą. Dėl sutrikusio eismo daugelis šveicarų nespėjo laiku atvykti į darbus, Berne parlamentarai vėlavo į posėdžius, o kai kurių miestelių gyventojams net nebuvo pranešta, kad ant jų namų stogų visai dienai įsitaisys ginkluoti snaiperiai.
Nepatenkinti liko ir turizmu besiverčiantys kalniečiai: jau savaitę prieš vizitą buvo uždarytas įvažiavimas į Andermattą - vieną gražiausių Alpių slėnių, užtvertas ir gausiai turistų lankomas Velnio tiltas. Restoranas netoli paminklo A. Suvorovui, anot jo savininko R. Artzethauserio, buvo „peršviestas rentgenu ir užantspauduotas“.

Nusivylusios liko ir Muotathalerio vienuolyno seselės, veltui laukusios prezidento. Čia per didįjį mūšį dvidešimt vienuolių slaugė ne tik patį Suvorovą, bet ir 500 sužeistų jo karių. Jos iš anksto pasirūpino, kad vienuolyne neliktų lankytojų, ruošėsi pasodinti Rusijos prezidentą prie to pačio medinio stalo, prie kurio 1799 metais valgė generolas, bet vos dieną prieš vizitą joms pranešta, kad rusų lyderis apsigalvojo. Nepkankamai saugu.

Kritikos susilaukė ir Šveicarijos prezidentas Hansas Rudolfas Merzas. Šveicarijos vadovui nederėjo dalyvauti paminklo rusų caro armijos žygiui per Alpes minėjime. Rusijos karvedys A. Suvorovas atstovavo monarchų aljansą ir vedė savo armiją prieš prancūzus, skleidusius respublikoniškas idėjas. Kurdamas išvaduotojo įvaizdį, jis žadėjo sugrąžinti senąją tvarką – oligarchų valdymą. „Prezidentui reikėtų džiaugtis, kad A. Suvorovo žygis per Alpes baigėsi nesėkmingai. Jei rusai būtų nugalėję „bedievius prancūzus“ ir sustabdę jų reformas, šveicarų istorija būtų pasukusi kita kryptimi. Prancūzų idėjų įkvėpti liberalai nebūtų sukūrę tokios šveicarijos, kokią turime dabar“, - priekaištavo žinomas politikos apžvalgininkas Hannes Nussbaumer.

Įsižeidę pasijuto šveicarai ir dėl neadekvataus D.Medvedevo palyginimo: „Rusams generolas Suvorovas – tas pats kas šveicarams Vilhelmas Telis“, tarė padėjęs vainiką prie karvedžio paminklo rusų lyderis. Nacionalinis konfederatų herojus Vilhelmas Telis – kovotojas už laisvę, o ne „liaudies sukilimų malšinimo specialistas“, kaip A.Suvorovas, - piktinasi šiek tiek daugiau apie istoriją išmanantys šveicarai. Dienraščio „Tages anzeiger“ skaitytojai netgi priminė, kad 1794 metų Kosčiuškos tautinį sukilimą žiauria numalšino būtent Suvorovas.

„Prieš 210 metų rusų armija keliavo per šveicariškas Alpes, viską iš aplinkinių kaimų gyventojų grobdama, plėšikaudama, neišgyveno nei viena karvė, nei vienas sūris, pasitaikęs jų kelyje. Mano tautiečiai šveicarai turėtų laikytis atokiai nuo A. Suvorovo „didvyriškų žygių“ šlovinimo. Rusijos prezidentas geriau pagerbtų tuos karius, kurie buvo įkalinti, kai 1956 ir 1968 metais atsisakė dalyvauti Raudonosios armijos žygyje į Budapeštą ir Prahą. O labiausiai man patiktų, jei rusų prezidentas būtų prisiminęs savo tautietį - antimilitaristą ir rašytoją Levą Tolstojų, kurio garbei šįmet Liucernoje buvo atidengta memorialinė lenta“, - rašo Ciuricho politikas Heinrich Frei.

lrytas.lt