Šveicarai – viešojo transporto čempionai

Patikimas, punktualus, dažnas, patogus, integruotas, švarus, greitas, efektyvus. Šie būdvardžiai, apibūdinantys viešąją transporto sistemą, priklauso prie Šveicarijos įvaizdžio, kaip karvės su skambaliukais, tikslūs laikrodžiai ir pieniškas šokoladas. Bet populiarumas turi savo kainą: šveicarams tenka spręsti vis gausėjančių viešojo transporto keleivių srautų keliamas problemas.


„Šveicarijos geležinkeliai“ didžiuojasi ne tik šiuolaikiškiausia geležinkelio sistema pasaulyje, bet ir tankiausiu tinklu Europoje. Geležinkelio bėgiai sudaro apie 3 tūkst. km, darbo dienomis jais rieda 7 tūkst. kelioninių ir 2 tūkst. krovininių traukinių. 800 traukinių stočių, 300 tunelių ir 6 tūkst tiltų prižiūri 9 tūkst. darbuotojų.

Traukinių išvykimo laikas skaičiuojamas ne minučių, o sekundžių tikslumu. Tai žino kiekvienas, nors sykį jais naudojęsis.

Vienas bilietas – visoms rūšims

Tankiausiai Europoje bėgiais išraižytoje šalyje net ir atokiausią kampelį galima pasiekti naudojantis puikiai išvystytu traukinių, autobusų, tramvajų, laivų ir gondolų tinklu. Ten, kur nėra sąlygų bėgiams, veža autobusai. Miestuose karaliauja tramvajai, ežeruose ir upėse – vandens transportas.

Šis tinklas vadinamas Šveicarijos kelionių sistema. Jo esmė – tikslūs, gerai tarpusavyje suderinti įvairių transporto priemonių tvarkaraščiai, atsižvelgiant į keleivių srautus, bei viešojo transporto pirmenybės užtikrinimas.

Kaip atrodo ši sudėtingai sukurta, bet lengva naudojama kelionių sistema?

Tarkim, keliaujama nuo vieno Šveicarijos galo iki kito – nuo Ženevos ežero iki Ciuricho ežero. 220 km atstumą tarp Ciuricho ir Lozanos kas pusvalandį kursuojantis greitasis traukinys įveikia per 2 val. 8 min.

Iš jo išlipus, keliautojui atsiveria trys galimybės tolimesniam maršrutui – miesto traukiniu, upiniu arba antžeminiu transportu. Laukti teks ne ilgiau kaip 10 minučių bet kuriuo iš jų. Pagal preciziškai suderintus tvarkaraščius vos spėja atvykti traukinys, po 2-5 minučių nuo stoties pajuda autobusas.

Vos autobusas išleidžia žmones prie ežero, po 5 min. išplaukia laivas ar keltas. Vandens transportas ypač populiarus šiltuoju metų laiku, pavyzdžiui, dauguma tankiai aplink Ciuricho ežerą išsidėsčiusių miestelių gyventojų į Ciurichą plaukia maršrutiniais laivais.

Ir visa tai – už tą pačią kainą, priklausančią tik nuo atstumo tarp miestų, o ne nuo naudojamų transporto priemonių pasirinkimo ar skaičiaus.

Šveicarai – visų traukinių čempionai

Tarptautinės geležinkelio sąjungos (UIC) duomenimis, Šveicarija jau daugelį metų tampa važiavimo traukiniais nugalėtoja Europoje: kiekvienas Šveicarijos gyventojas 2007– aisiais traukiniais važiavo 47 kartus. Pasaulio mastu pernai šveicarus lenkė tik japonai. O pagal traukiniais nuvažiuotą atstumą šveicarai pirmauja pasaulyje, aplenkdami ir japonus – vienam šalies gyventojui vidutiniškai tenka 2013 km per metus.

Beje, šios Alpių šalies gyventojai pasaulyje pirmauja ir pagal turimų žaislinių traukinukų skaičių. Jais ne tik vaikai žaidžia, bet ir daugybė suaugusiųjų didelę laisvalaikio dalį praleidžia su savo miniatiūriniais geležinkeliais, kurie įrengti pagalbinėse patalpose ar rūsiuose. Šio užsiėmimo populiarumą liudija šimtai šalyje veikiančių geležinkelių ir traukinių modelių kolekcionierių klubų ir sąjungų.

Aistringiausi – ciurichiečiai

Pagal 2008 metų statistiką, ciurichiečiai traukiniais važinėja dvigubai dažniau nei kitų Europos miestų gyventojai. Šveicarijos finansų sostinėje kiekvienas namų ūkis (ne žmogus) vidutiniškai turi tik po 1,2 automobilio, o besinaudojančių viešuoju transportu sparčiai gausėja ir toliau. Prie bendro miesto transporto tinklo prijungiami vis nauji gyvenamieji kvartalai ir prekybiniai miesteliai.

Ciuricho seniūnijos laikosi to paties principo – komercinės paskirties objektus leisti statyti tik su sąlyga, kad nepasunkės eismo sąlygos šalia esančiose gatvėse, t.y. tik tokiose vietose, kurios iš bet kurios miesto dalies yra lengviau pasiekiamos viešuoju transportu nei automobiliais, o prie jų prisišliejusių automobilių garažų naudojimo kainos turi gerokai viršyti miesto automobilių stovėjimo aikštelių tarifus.

Tvarkaraščio tobulinimai nesusižavėjo

Tai Ciuricho vadovus privertė pasukti galvas ir šįmet naujai sureguliuoti tobuluosius viešojo transporto tvarkaraščius. Pagrindinio miesto transporto priemonių – tramvajų – važiavimo dažnis pagrindiniu paros metu nuo ryto iki pusės devynių vakaro buvo pakeistas nuo 6,7 iki 7,5 minučių.

Šis 0,8 sekundės laukimo laiko prailginimas sujaukė daugelio šveicarų preciziškai minučių tikslumu nustatytas dienotvarkes, todėl didžiuliuose skelbimuose viešojo transporto priemonėse atsiprašoma už sukeltus nepatogumus ir prašoma supratingumo, nes „pakeitimai buvo būtini, kad būtų patobulintas susisiekimas su regiono vietovėmis, labiau patenkinti naktinio gyvenimo mėgėjų poreikiai, įrengta daugiau informacinių švieslenčių bei prie viešojo transporto tinklo prijungti nauji kvartalai“.

Transporto valdybos išplatintame komunikate taip pat nurodoma, kad naujasis tvarkaraštis pasitarnaus visą dieną sąžiningai dirbantiems piliečiams – po darbo nuo rūpesčių jie galės ramiai atsipalaiduoti mėgstamoje miesto kavinėje, klube ar pas draugus. Tramvajai važiuos dešimties minučių dažniu darbo dienomis iki pat 22 val. 30 min., penktadieniais ir šeštadieniais iki pat vidurnakčio, o sekmadienį – visą dieną.

Tačiau, nepaisant šių privalumų ir gausybės atsiprašymų, miestiečiai naująja sistema nėra visiškai patenkinti.

Ciurichiečiai piktinasi, kad tokie pakeitimai – tik kosmetinės procedūros, kai reikėtų daugiau investuoti į tikras inovacijas, naudoti šiuolaikiškesnes technologijas. „Toks lėtumas buvo normalus reiškinys prieš 100 metų, bet ne dabar“, – tokios mintys sklando šveicarų žiniasklaidoje.

Žmonės, važiuojantys piko valandomis, skundžiasi, kad negauna kur atsisėsti, todėl iškeltas pasiūlymas, kad dalis tramvajų būtų skirti nuolatiniams keliautojams, kurie turėtų rezervuotas vietas.

Kaip įprasta tiesioginės demokratijos šalyje, jei ši idėja susilauks aktyvaus gyventojų palaikymo, dėl jos bus balsuojama eilinio referendumo metu.

lrytas.lt