Socialinis Šveicarijos rojus

Dosni socialinė Šveicarijos sistema kaip magnetas traukia visus, ieškančius saugaus ir sotaus gyvenimo: valstybė net ir užsieniečiams garantuoja „orų gyvenimą“. Bet tauta baiminasi gresiančio socialinio turizmo pasekmių, jei, kaip reikalauja Europos Sąjunga, šalis atvers duris ir naujųjų Europos Sąjungos šalių - Rumunijos ir Bulgarijos - piliečiams.
Socialinės pagalbos rojus atviras atvykėliams

“Pradėkite naują geresnį gyvenimą Šveicarijoje! Sakoma, kad tai – brangi šalis, bet tai tiesa tik tada, jei gauni vokišką atlyginimą, o atostogauji Šveicarijoje. Už nedidelį mokestį mes suteiksime jums visą informaciją ir pagalbą, kaip įsikurti šioje šalyje ir pasinaudoti visomis socialinėmis gėrybėmis“, skelbia vokiečių tinklapis „come-to-switzerland.com”.

Šveicarai pritrenkti kaimynų įžūlumu. Žiniasklaida paklaikusi trimituoja apie pavojų, iškilusį šalies gerovei. Bet blogiausia tai, kad tinklapyje pateikiama informacija – tiesa.

Užtenka atvykėliui iš senosios ES – vokiečiui, portugalui, italui ar kuriam kitam - nors vieną dieną padirbėti Šveicarijoje – ir jis įgyja teisę į penkerius metus gaunamą bedarbio pašalpą ir valstybės paramą. Vienintelė sąlyga: per dvejus pastaruosius metus būti dirbus senosios ES šalyje bent vienerius metus.

Dešimties 2004 m. įstojusių į ES šalių piliečiams, tarp jų ir lietuviams, tereikia metus padirbėti nors ir minimaliai apmokamą darbą, kad įgytų teisę į dosniausią Europoje socialinę paramą.

Beje, minėtame tinklapyje yra ir lietuviams skirtas skyrius, kuriame informuojama, jog nuo 2011-ųjų ir lietuviams nebeliks apribojimų įsigyti bilietus į socialinės pagalbos rojų Šveicarijoje. Iki to laiko žadama paruošti ir tinklapio informacijos lietuvišką variantą.

Kas ketvirtas dirbantysis - užsienietis

Šveicarijos migracijos tarnybos 2008 metų duomenimis, 7,6 mln gyventojų turinčioje šalyje ketvirtadalį darbo jėgos šalyje sudaro užsieniečiai. Iš jų du trečdalius sudaro atvykėliai iš ES, dauguma iš Rytų Vokietijos, Portugalijos ir Italijos.

Nors krizė šalyje dar neįsibėgėjo, bet bedarbių gretos pastaruoju metu gerokai išaugo. Anot statistikos, dauguma netekusių darbo – užsieniečiai. Vokišką pasą turinčių bedarbių skaičius per šiuos mėnesius išaugo 50 %, o portugalų tautybės bedarbių netgi padvigubėjo.

Šie duomenys visai nedžiugina šveicarų, nes tik visiškas naivuolis gali galvoti, kad netekęs darbo užsienietis atsisakys dosnios šveicariškos socialinės pagalbos ir grįš į savo šalį.

Socialinės paramos pavyzdys sukėlė pasipiktinimo audrą

Nepasitenkinimas tokia palankia užsieniečiams socialine politika ypač išaugo sostinės dienraščiui „Berner Zeitung“ paskelbus socialinės pašalpos pavyzdį keturių asmenų šeimai. Šveicarai gavo šoką: nedirbančių tėvų ir dviejų vaikų šeima turi teisę į 6106 fr (13 430 litų) socialinę paramą per mėnesį, nuo kurios net nereikia mokėti mokesčių. Šią paramą gauna ir grėsmingai auganti atvykusių ir praradus darbą pasilikusių šalyje užsieniečių su šeimomis minia.

Didžiulį tautos pasipiktinimą sukėlė ne tik faktas, kad 40 val. per savaitę dirbančio kvalifikuoto mechaniko atlyginimas po mokesčių siekia vos pusšimčiu daugiau nei ši suma. Socialiai remiamai šeimai kas mėnesį padengiamos iki 192 fr (422,40 lt) valgymo ne namie išlaidos, 250 fr (550 lt) priedas „integravimuisi“ bei 300 fr (660 lt) vaikų priežiūros priemoka. „Ar restoranų lankymas telpa į kuklaus gyvenimo rėmus?“, „Ar abu nedirbantys tėvai negali patys prižiūrėti savo vaikų?“, „Ar valstybė skatina dirbti, jei nieko neveikiant gaunamos tokios pajamos?“ – emocingų klausimų lavina užpylė šalies žiniasklaidą. Naujienų portalai kaip niekada anksčiau perpildyti pasipiktinusiais komentarais.

Ekspertų nuomone, ši parama reikalinga žmonių orumo išlaikymui

Šveicarų socialinės politikos ekspertams teko paprakaituoti beaiškinant, kad viskas yra kitaip nei atrodo. Esą ne rožėmis klotas socialiai remiamų individų gyvenimas: visų pirma, jie negali turėti vertingesnių nei 4 tūkst. fr (8,8 tūkst lt) daiktų, įskaitant ir automobilį ar brangią namų techniką.

Būtina sąlyga paramos gavimui yra pakankamos pastangos įsidarbinti, todėl valstybė padengia vaikų priežiūros bei visuomeninio transporto išlaidas, kad tėvai galėtų vaikščioti į pokalbius dėl darbo bei, esant reikalui, perkvalifikavimo kursus.

Valstybės finansuojama keturių kambarių buto iki 1500 fr (3300 lt)/mėn siekianti nuoma bei komunaliniai mokesčiai iki 300 fr (660 lt) esą yra būtini elementariam 4 asmenų šeimos orumui išlaikyti.

Maistui bei kitoms būtinoms prekėms tokiai šeimai skiriama 2054 fr (4519 lt). Prabangos prekės, o taip pat alkoholis bei tabakas nėra finansuojamas, todėl kruopščiai tikrinami remiamų asmenų pristatomi kvitai - už visus pirkinius jie turi atsiskaityti socialinei tarnybai.

Šveicarai baiminasi socialinių emigrantų antplūdžio
Šveicarai sutinka: nesaldus tas socialiai remtino emigranto gyvenimas, bet ar neatsigręš šis dosnumas ir oraus gyvenimo užsieniečiams suteikimas prieš pačius šalies piliečius?

Briuseliui ėmus „spausti“ Šveicariją pratęsti laisvo žmonių judėjimo sutartį ir su 2007 metais prisijungusioms naujoms narėms – Rumunija bei Bulgarija, sukruto šalies konservatyviosios partijos.

Šveicarijos liaudies partija išplatino plakatus, kuriuose naująsias ES nares simbolizuojantys juodi varnai piktai kapoja skanų kąsnelį – Šveicariją.
Gausybė diskusijų nacionalinėje televizijoje ir spaudoje šia tema rodo gilų šveicarų nerimą, kad atvykėliai piktnaudžiaus jų socialinės apsaugos sistema.

Vienas įtakingiausių šalies politikų Christophas Blocheris pateikia Lenkijos pavyzdį: „lenkai moka 54 % atlyginimo dydžio bedarbio pašalpą pusę metų, mes mokame 80 % buvusios algos 400 dienų. Ar mes norime šią praktiką pratęsti dar ir su Rumunija ir Bulgarija, skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis, kuriose aukščiausi nedarbo ir kriminalinių nusikaltimų rodikliai?“, praėjusios savaitės interviu šveicarų savaitraščiui „Die Weltwoche“ dėstė Šveicarijos liaudies partijos atstovas.

ES grasina Šveicarijai giljotina

Ateinantį sekmadienį, vasario 8 dieną, tiesioginės demokratijos šalyje tauta tars savo galutinį žodį. Referendume bus klausiama, ar Šveicarija turėtų taikyti laisvo darbo jėgos judėjimo sutartį dvejoms naujoms ES narėms - Rumunijai ir Bulgarijai.

Jei rinkėjai tars „ne“ sutarties išplėtimui, kils pavojus, kad ES apskritai nutrauks susitarimą ir virš šveicarų galvų pakibs giljotina, t.y. nustos galioti ir visos iki tol sudarytos sutartys.

„Mes mylime šveicarus ir jų nuostabią šalį, bet ši neįtikėtina arogancija turi pagaliau baigtis“, nevyniojo žodžių į vatą savaitraščiui „Zeit“ duotame interviu ES atstovaujantis liberalas Jorgo Chatzimarkakis.

Jo kolega Manfredas Weberis iš stipriausios Europos parlamento frakcijos – konservatyviosios liaudies partijos - išsakė tokią pačią nuomonę, pridėdamas, kad tuo atveju, jei šveicarai nubalsuos „prieš“, su jų šalimi „bus elgiamasi kaip su Gvatemala ar Kazachstanu. Europos Sąjunga nesileis vedžiojama už nosies“.

lrytas.lt