Iššūkis: krizės akivaizdoje Ciurichas investuoja į šiuolaikinį meną

Nors finansinė krizė įsisuko ir į Šveicarijos ekonomiką, o didžiausi šalies bankai skaičiuoja rekordinius šalies istorijoje nuostolius, bankininkų prieglobsčiu vadinamas Ciurichas į ateitį žvelgia optimistiškai. Krizės akivaizdoje miesto valdžia nusprendė investuoti 600 tūkst. Šveicarijos frankų (1,32 mln. litų) į šiuolaikinį meną viešosiose erdvėse, kad pritrauktų daugiau turistų ir taip papildytų tuštėjančią miesto kasą.

Mėgstamiausia ciurichiečių ir miesto svečių pasivaikščiojimo vieta yra pro miesto centrą tekančios Limato upės krantinė, kurioje draudžiamas automobilių eismas. Dėl čia eksponuojamo šiuolaikinio meno 2009 m. Ciurichas pavirs į jūrų uostą, o 2015 m. vėl bus vadinamas miestu prie upės.

Pagal konkurse laimėjusį meno projektą „Ciurichas – tranzitas – jūrų uostas“, jau šių metų rudenį ant upės kranto atsiras pusę tonos sveriantys laivų prisišvartavimo stulpai, 10 dienų po miestą sklis galingas laivo signalo gaudesys, kuriuo gyventojams ir miesto svečiams tikimasi sukelti atplaukiančio didžiulio laivo pojūtį, o Rotušės aikštėje prie krantinės šurmuliuos žuvies turgus.

2011 m. virš upės iškils ir milžiniškas, šeštą dešimtmetį menantis besisukantis keliamasis kranas. Tokie kranai moderniose valstybėse išmontuojami ir keičiami naujais, o atgyvenusieji siunčiami į Aziją ir Afriką, tačiau meno projekto tikslas – daug mačiusio krano kelionę į jo naująją vietą sustabdyti vieneriems metams. Lygiai po metų kranas vėl išnyks, atplaukiančių laivų signalai ims retėti, o iki 2015 m. visai dings, kartu su viskuo, kas buvo reikalinga jūrų uostui.

Patvirtinto projekto autoriai – ciurichiečiai J.Morgenthaleris, B.Roth, M.Sennas ir F.Sepehrnia pristato jį, kaip ateities archeologijos simbolį. Jie remiasi archeologų išvadomis, teigiančiomis, kad kadaise Ciuricho krantus skalavo jūra, ir būtent šioje vietoje atrasta daug senoviško jūros uosto liekanų.