Savo gyvūnams privalu garantuoti laimę ir orų gyvenimą

Privalomi pasivaikščiojimai karvėms, socialinis gyvenimas jūrų kiaulytėms, kursai šunims ir jų šeimininkams. Šių metų spalį Šveicarijoje įsigaliojęs naminių gyvūnų apsaugos įstatymas reikalauja gerbti kiekvienos gyvos būtybės orumą.

Pavasarį pasaulį nustebino šveicarų ekspertų komiteto paskelbtas sprendimas apie “augalų orumą”. Rudenį karštas diskusijas visuomenėje sukėlė naujasis naminių gyvūnų apsaugos įstatymas.

Jūrų kiaulytės daugelyje pasaulio šalių laikomos ypač nereikliomis ir pakankamai atspariomis vaikų glamonėms.

Šveicarų ekspertai įvardijo tai „neteisingu požiūriu” ir teigia, jog šiems socialiems keturkojams žmonės neatstoja jų gentainių draugijos svarbos. Kad būtų patenkintas gerbtinas gyvūnėlių bendravimo poreikis, privaloma auginti jų mažiausiai porą. Tas pats įstatymas galioja kitų graužikų, triušių bei paukščių auginimui.

Kursai, iki šiol buvę privalomi tik veisliniams šunims, po įstatymo įsigaliojimo tapo būtini visiems be išimties šunims, be to papildomai įvestos privalomos paskaitos jų šeimininkams.

Ūkininkai taip pat privalo investuoti į savo augintinių laimę. Karves galima laikyti tvarte be pertraukos ne ilgiau dvejų savaičių, o per metus mažiausiai 90 dienų jos privalo turėti galimybę išeiti į gryną orą, iš jų bent 30 dienų žiemą.

Naujieji įstatymai nurodo ir minimalius talpų, kuriose laikomi gyvūnai, dydžius. Jūrų kiaulyčių porelei privalomas mažiausiai pusės kvadratinio metro plotas, kiekvienai suaugusiai vištai - ne mažiau 14 cm pločio ir 30 cm aukščio aptvaras.

“Dėmesį ir pagarbą privaloma reikšti taip pat ir mažiems gyvūnams”, pabrėžia įstatymas. Išimtis taikoma tik vorams, blusoms ir musėms.

Anot statistikos, kas antra šveicarų šeima augina bent vieną naminį gyvūnėlį. Visuomenėje baiminamasi, kad sulig naujojo įstatymo įsigaliojimu daugelis bus priversti jų atsisakyti, o tai neišvengiamai atves į atvirkštinį rezultatą - atotrūkį tarp žmonijos ir gyvūnijos.

lrytas.lt