Šveicarams vis dar nepkankamai švaru

Miesteliai švarutėliai, išdažyti, keliai idealūs, net nuošaliausi, kiekvienas kiemas ir namas pavyzdingai sutvarkytas, kiekvienas krūmas ar medelis apkirptas, gėlė palaistyta, žolė nesutrypta. Sako, gatves jie su muilu mazgoja. Taip stebėjosi Justas Paleckis 1974 m. knygoje „Šveicarų piramidės“. Ar pasikeitė šis kraštovaizdis per beveik keturis dešimtmečius?

Milijonai turistų ir atvykėlių energingai papurtytų galvas: viso pasaulio žiniatinkliai mirga susižavėjimo pilnais tekstais apie blizgančius Šveicarijos kelius, „išlaižytus“ šaligatvius, išpuoselėtą miestų žaliąją erdvę, atokiausių kalnų kaimelių idilišką švarą ir ramybę. Įvairių studijų reitingai byloja tą patį: jau daugelį metų ši Alpių šalis išlaiko stabilią švariausios pasaulyje poziciją.

Šveicarai įsitikinę kitaip. Dar prieš trejus metus miesto šiukšlinės buvo tuštinamos tik dukart per parą. Šiuo metu jau nebeužtenka ir 6 kartų, o prilipusi prie išblizgintų batelių pado nuorūka ar besivoliojanti ant grindinio taukuota servetėlė gali sugadinti nuotaiką visai dienai. Ką jau bekalbėti apie spjaudalius ir netvarkingus šunų šeimininkus. O tokių pasitaiko vis dažniau, mano vietiniai gyventojai. Ir siekia atkurti „tikrąjį“ Šveicarijos veidą visais įmanomais būdais.

2007 metų rudenį „šalies prakeiksmu“ vadinamai šiukšlinimo problemai spręsti buvo sukviestas kongresas „Saugumas, švara ir socialinės erdvės kokybė“. Jame dvi dienas diskutavo visų Šveicarijos miestų galvos, policijų vadovai, privačių saugumo tarnybų ir valymo mašinų pramonės atstovai bei šiukšlinimo problemos ekspertai. Vieningo, visai šaliai priimtino sprendimo kongresui rasti nepavyko, bet buvo sutarta dėl glaudesnio bendradarbiavimo šioje srityje bei bausmių už šiukšlinimą sugriežtinimą.

Nuo šių metų didžiausiuose miestuose budriai seka šiukšlintojus ne tik policija, bet ir privačios saugumo tarnybos, atsakingos už švarų miestų veidą.

Sostinėje Berne nuorūkos numetimas ant grindinio „kainuoja“ 40 frankų (80 litų), smulkių šiukšlių palikimas - 80 frankų (160 litų). Ciuricho kantone siekiama pažaboti spjaudalius : už spjaudymąsi viešoje vietoje teks pakloti 30 frankų (60 litų), o už išspjautą kramtomąją gumą – net 80 frankų (160 litų) baudą. Tiek pat Ciuriche „kainuoja“ ir laikraščio palikimas ne jam skirtoje vietoje. Bene griežčiausiais būdais nusprendė kovoti už švarą seniausias Šveicarijos miestas Churas. Šalia kitų kovos su šiukšlintojais būdų, nuo liepos pirmosios už šlapinimąsi viešoje vietoje skiriama 150 frankų (300 litų) bauda, o už viešą alkoholio vartojimą nuo vidurnakčio iki septynių ryto - 50 frankų (100 litų). Audringas visuomenės diskusijas sukėlė ir 24 miestuose nuo 2008 m. balandžio įvestas potvarkis, draudžiantis vaikams iki 16 metų nuo 23 val. vakaro būti be suaugusiųjų viešose vietose. Remiamasi statistika, kad 15 proc. vandalizmo ir šiukšlinimo atvejų susiję su šio amžiaus jaunuolių naktiniu gyvenimu.

Kai kas mano, kad tai kova su simptomais, o ne priežastimis ir lygina tokį problemos sprendimo būdą su „skęstančiu „Titanic“, kuriame dar norima pataisyti varvantį kraną kajutėje“.Jų oponentai primena, kad švara, tvarka ir saugumas – esminės šveicarų vertybės ir piliečių teisė turėti švarius bei saugius parkus, aikštes, gatves turi būti gerbiama.

„Neatiduokime miestų triukšmadariams ir šiukšlintojams“, - rėkia vieni laikraščiai. Ar tai reiškia „neatiduokime miestų jaunimui“, - svarsto kiti, įžvelgdami senėjančios visuomenės tolerancijos trūkumą jaunimo gyvenimo būdui.

lrytas.lt