Šveicarų tautinės dešros išgelbėjimo akcija

Antradienį milžiniško žiniasklaidos bei tarptautinės televizijos stočių susidomėjimo sulaukė Ciuricho Kongreso rūmuose vykusi konferencija tema „Šveicarų tautinės dešros išgelbėjimo akcija“.


Šveicarai stropiai skaičiuoja dienas, valandas ir minutes, likusias iki laukiamiausio šių metų įvykio – Europos futbolo čempionato 2008 ir nerimauja, ar jame nepritrūks populiariausio šalyje maisto produkto – servelat (kituose regioniuose - cervela bei zervela) vadinamos dešros, panašios į lietuviškas sardeles.

Jos gamybai naudojamos Brazilijos galvijų žarnos, kurias Europos Sąjunga nuo 2006-ųjų balandžio uždraudė importuoti. Iki šiol nerastas tinkamas jų pakaitalas, nes tautinės dešros skoniui ir išvaizdai reikalavimai – labai griežti. Šveicarų galvijų žarnos - per storos (idealus dešros storis - 32-34 mm), Argentinos galvijų žarnos per riebios, kitos blogai lupasi ar ne tos spalvos. Apie dirbtinį apvalkalą net kalbos negali būti, tokia dešra vadinama „technodešra“ ir jokiu būdu negali pakeisti išdidaus servelato.

Anot FDP (laisvųjų demokratų partijos) valdybos nario bei šveicarų mėsininkų profesinės sąjungos prezidento R.Büttiker: „Europos futbolo čempionatas 2008 be originalaus servelato - tas pats, kas gaisrinė mašina be vandens.“

Parlamentui pateikta interpeliacija, kurioje raginama „prispausti“ Briuselį bent dalinai atsisakyti importo draudimo arba išleisti specialų potvarkį Šveicarijai.
Servelatų ekspertų kovą aktyviai palaiko vietiniai gyventojai, anot sostinės dienraščio „Berner Zeitung“, suvartojantys apie 9 tūkstančius tonų tautinės dešros kasmet.

lrytas.lt