Referendumas dėl kanapių legalizavimo

Referendumų rekordininke vadinamoje Šveicarijoje – dar vienas referendumas. Šįkart piliečiai balsuos dėl kanapių legalizavimo.Iniciatyva dėl „protingos kanapės politikos bei efektyvios jaunimo apsaugos“ iškilo prieš dvejus metus. Referendumu norima pasiekti, kad nebūtų baudžiama už kanapių arba marihuanos auginimą, įsigijimą ir vartojimą asmeniniams poreikiams. Valstybė reguliuotų šio narkotiko auginimą ir prekybą bei garantuotų vaikų ir jaunimo apsaugą, paliekant galiojantį kanapių reklamos draudimą.


Tautos iškeltą iniciatyvą privalo svarstyti šalies parlamentas, kurį sudaro dveji rūmai – Nacionalinė taryba iš 200 narių bei Kantonų taryba iš 46 narių. Tam įstatymų leidėjai turi dvejus metus, per kuriuos jie priima pasiūlymą arba jį atmeta, o taip pat turi teisę pateikti kontrapasiūlymą.

Atmetimo atveju Šveicarijos kostitucija leidžia piliečiams aplenkti valdžios sprendimą: per 18 mėnesių surinkus 100 tūkst. pritariančių rinkėjų parašų, inicijuojamas visuotinis referendumas. Jame balsuojama tarp dviejų variantų arba trijų, jeigu kontrapasiūlymui pritarė abiejų parlamento rūmų dauguma.

Nuo 1881 metų Šveicarijoje surengiami trys keturi referendumai.

Įstatymų leidėjai perdavė sprendimo galią tautai

Kanapių legalizavimo svarstymui įstatymo numatytas laikas baigiasi šių metų liepos 13 dieną. Antradienį vykusioje parlamento sesijoje liepsnojo debatai, o iniciatyva „dėl protingos kanapių politikos bei efektyvios jaunimo apsaugos“ buvo atmesta įstatymų leidėjų balsų dauguma.

Specialiai sudaryta Sveikatos apsaugos komisija pateikė nuosaikesnį pasiūlymą: leisti suaugusiems nebaudžiamai vartoti kanapes. Kantonų taryba jam pritarė, bet jų kolegos iš Nacionalinės tarybos balsavo „prieš“, tokiu būdu perduodami sprendimo teisę tautai.

Teoriškai, jei iki liepos tryliktosios būtų pateiktas naujas pasiūlymas, svarstymas galėtų būti pratęstas dar vieneriems metams. To siekia ir Šveicarijos konfederacijos prezidentas Pascalis Couchepinas. Beje, būdamas sveikatos apsaugos ministras, jis aistringai gynė sužlugusią narkotikų įstatymo reformą prieš ketverius metus, o dabar pasisako jau kaip kitos barikadų pusės atstovas.

Tolerantiška politika kvaišalų atžvilgiu

Šveicarija - viena tolerantiškiausių kvaišalams šalių Europoje. Iki šiol šveicarų valdžia toleravo kanapių, nors ir laikomų nelegalia priemone, vartojimą mažais kiekiais asmeniniam vartojimui. Taip pat laikomasi nuostatos, kad priklausomybė nuo narkotikų yra ne nusikaltimas, o liga, todėl jau nuo 1996-ųjų vykdomos heroino programos, specialiuose centruose narkomanams išrašomi narkotikai, kuriuos apmoka valstybinio sveikatos draudimo sistema.

Remdamiesi statistika, kanapių legalumo gynėjai teigia, kad rūkantys žolę jaunuoliai nėra didžiausia visuomenės rakštis: gerokai daugiau problemų sukelia jaunimas, vartojantis svaigalus, kurie šalyje legaliai parduodami jau nuo šešiolikos metų.

Kanapių legalizavimą priešininkai teigia, kad kanapės vartojimo draudimo panaikinimas labai neigiamai įtakotų vaikus ir jaunimą: narkotikų legalumas paskatintų vartojimą bei padidintų su jais susijusį nusikalstamumą. Baiminamasi ir dėl Šveicarijos įvaizdžio, kaip patikimų bankų ir šokolado šalies, virtimo kvaišalų rojumi.

Draudimai tik kuria problemas

Iniciatyvos šalininkai mano, kad šiandieninė draudimo politika nėra efektyvi. Apklausų duomenimis, šimtai tūkstančių asmenų kvaišinasi juodojoje rinkoje įsigytais narkotikais, o taip prarandamos milžiniškos mokesčių sumos, kurios suplauktų į valstybės kasą, kontroliuojant šą rinką. Tad dabartinė situacija naudinga tik nusikalstamoms gaujoms, prekiaujančioms marihuana.

Be akivaizdžios ekonominės naudos, iniciatyvos šalininkai įsitikinę, kad dėl liberalios narkotikų politikos sumažėtų ir su jais susijusių nusikaltimų. Olandijos - kol kas vienintelės šalies, kurioje kanapės legalizuotos - patirtis rodo, kad legalizavus lengvuosius narkotikus, žymiai sumažėja sunkiųjų narkotikų vartojimas.

Iniciatyvą remia medikai ir pramonininkai

Iniciatyvą remia šalies politikai, medikai, psichologai, žymūs žmonės bei trys didžiausios šveicarų vaistų pramonės sąjungos – “Fachverband Sucht”, “Groupement Romand d'Etudes” des “Addictions bei Schweizerische Gesellschaft für Suchtmedizin”.

Jų komunikate teigiama, kad skirstymo į leidžiamas ir draudžiamas medžiagas politika negali išspręsti socialinės narkomanijos problemos, o kontroliuojama rinka atveria valstybei gerokai daugiau galimybių daryti įtaką visuomenės sveikatą nei kvaišalų palikimas nelegaliai prekybai. Išplatintame dokumente narkotikų pramonės sąjungų atstovai kviečia ieškoti balanso tarp pasitikėjimo gyventojų brandumu bei visuomeninio saugumo ir tvarkos poreikio.

Mokslinių tyrimų duomenys

Berno universiteto paskelbtoje tyrimų studijoje pabrėžiama, jog tik nesaikingas ir ilgalaikis šio narkotiko vartojimas sukelia sveikatos sutrikimus, kitaip sakant, poveikis toks pats, kaip alkoholio bei tabako.

Lozanos mokslininkai taip pat tyrė, koks yra ryšys tarp marichuanos vartojimo ir jaunimo psichinių bei socialinių problemų. Tyrimo apžvalgoje teigiama, kad kartą du per mėnesį vartojamos kanapės neturi įtakos nei paauglių pažymiams, nei socialiniam gyvenimui.

Studijos duomenimis, jaunimo, retkarčiais parūkančio „žolės“, ryšiai su bendraamžiais netgi geresni už nerūkančių, jie daugiau sportuoja, bet problematiškesni jų santykiai su tėvais, nes dauguma tėvų netoleruoja tokio vaikų pomėgio.