Orios mirties paslaugos Šveicarijoje

„Savižudžių turizmas“. „Į Šveicariją – oriai numirti“. „Po vienu stogu su lavonais“. Tokios antraštės jau keleri metai nedingsta iš Šveicarijos dienraščių puslapių, kaskart sukeldami karštų diskusijų bangą visuomenėje. Kalba sukasi apie Šveicarijoje oficialiai veikiančią ne pelno siekiančią organizaciją „Dignitas“, teikiančią užsakomųjų savižudybių paslaugas.

Užsakomoji savižudybė – tai nusižudymas, kai kitas žmogus padeda nusižudyti, sudarydamas tam sąlygas. Skirtingai nuo eutanazijos, savižudybės veiksmą žmogus atlieka pats, šiuo atveju išgeria nuodus.

Liberalūs Šveicarijos įstatymai nedraudžia padėti nusižudyti, jeigu padedama kilniais tikslais, neturint savų interesų. Šiais tikslais vadovaujasi dvi šveicarų bendrovės – „Dignitas“ ir „Exit“. Pastaroji skirta tik šveicarams, o saugios ir patikimos mirties suteikimo paslauga teikiama klientų namuose ar pensione. Jai priklauso apie 60 tūkst. narių, kurie moka nedidelį kasmetį mokestį ir, nutarę nusižudyti, tiesiog susimoka 200 frankų sumą bei susitaria dėl mirties datos.

„Dignitas“ (lotyniškai „orumas“) veikla – platesnė: jie teikia „orios mirties“ pagalbą ne tik šveicarams, bet ir svetimšaliams, atvykstantiems iš visos Europos. Paslauga atliekama ne klientų namuose, o nuomojame bute, ir ne tik nepagydomai sergantiems, bet ir sunkiems psichiniams ligoniams, su sąlyga, kad jie gali tam apsispręsti, ir turi išsamią psichiatro ataskaitą apie ligą, atitinkančią Šveicarijos Federacinio teismo reikalavimus.

Pats bendrovės „Dignitas“ direktorius Ludwigas Minelli pasitinka atvykusius būsimuosius savižudžius, patikrina asmeninius dokumentus bei sveikatos pažymėjimus (būtinos dviejų gydytojų pasirašytos pažymos apie ligą), paskutinį kartą paklausia apie galutinį apsisprendimą ir, esant teigiamam atsakymui, išrašomas receptas nuodams – dideliam kiekiui natrio barbitūrato (NaP), kurį asistentas tuoj pat nuperka vaistinėje.

Šis preparatas išduodamas vaistinėse su paprasčiausiu receptu, kaip migdomieji vaistai (veterinarijos įstaigos juos užsakinėja didžiuliais kiekiais – gyvūnams užmigdyti). Tuomet „Dignitas“ bute, skambant A.Vivaldžio ar kliento pasirinktai muzikai, degant žvakėms ir viską filmuojant, sumaišomas mirtinas kokteilis, kurį klientas išgeria (būtinai pats) ir užmiega amžiams. Mažiau nei po valandos nustatoma mirtis ir iškviečiama policija, kuri užregistruoja mirtį, pasirūpinama mirusio kūno išvežimu bei dokumentų sutvarkymu.

Šveicarų rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų institutų “Isopublic” bei “Demoscope” rengtų apklausų duomenimis, netgi 80 proc. šveicarų pritaria, kad pagalba savižudžiams būtų legali. Apie 53 proc. apklaustųjų mano, kad ji turi būti suteikiama tik to pageidaujantiems nepagydomai sergantiems žmonėms.

Vieninteliu klausimu – dėl šios paslaugos suteikimo atvykstantiems užsieniečiams – šveicarų nuomonės išsiskiria: Apie 54 proc. gyventojų pasisako „prieš“, o pagrindinė to priežastis yra didelė savižudžių turizmo kaina mokesčių mokėtojams. Kiekvienas mirties atvejis pareikalauja iš Šveicarijos valstybės kišenės apie 3 tūkst. frankų (6 tūkst. litų) už policijos, teisininko ir teismo medicinos paslaugas. Kadangi per metus įvykdoma apie du šimtus užsakomųjų savižudybių, todėl trys ketvirtadaliai apklaustųjų mano, kad šią, beveik 600 tūkst. frankų (1 mln. 2 tūkst. litų) siekiančią, sumą turi susimokėti patys paslaugos vartotojai – savižudžiai. Šiuo metu tam yra ruošiami atitinkami įstatymų papildymai.

Taip pat apklausų rezultatai rodo, kad didžioji dalis šveicarų (63 proc.) mano, jog ši paslauga turėtų būti teikiama pačių savižudžių namuose, o ne gyvenamuosiuose kvartaluose.

Pernai ši problema buvo iškelta neapsikentusių „Dignitas“ kaimynyste gyventojų. Viename pigesnių Šveicarijos finansų sostinės Ciuricho gyvenamųjų kvartalų ši organizacija nuomojosi keturių kambarių butą, taigi apie 200 kartų per metus šio namo gyventojams tekdavo susidurti su tokiais nemaloniais reiškiniais, kaip leistis tame pačiame lifte su įvilktu į maišą numirėliu, ar stebėti, kaip jis nešamas laiptais, pro kieme žaidžiančius vaikus į specialų automobilį. Labai traumuojančiais gyventojai įvardijo ir potyrius, kaskart pamačius į „Dignitas“ butą besikeliančius dar gyvus savižudžius, kurie po kelių valandų išnešami jau maišuose.

Vietos savivaldybė sureagavo į gyventojų paraiškas ir, remiantis potvarkiu, nurodančiu, kad gyvenamajame kvartale nuomojame bute galima užsiimti tik netrikdančia kitų žmonių veikla, bendrovei buvo uždrausta užsiimti šios paslaugos teikimu, o nekilnojamo turto agentūra nutraukė buto nuomos sutartį. „Dignitas“ nenuleido rankų ir bandė išsinuomoti butą kituose Ciuricho kvartaluose, bet nesėkmingai – niekas nenori dalytis stogu su savižudžiais.

Todėl bendrovė ėmė teikti pagalbą savižudžiams, užsisakydami savižudybės dienai kambarį vidutinės ir net aukštos klasės viešbučiuose. Tai iškart sukėlė didžiulę viešbučių savininkų pasipiktinimo audrą. Bet ir tai „Dignitas“ vadovo nesustabdė: paslaugas savižudžiams jis siūlė ir automobiliuose-nameliuose, tiesiog stovėjimo aikštelėse.

Be Šveicarijos, užsakomosios savižudybės yra nedraudžiamos įstatymų tik Olandijoje ir Belgijoje. Beveik 60 proc. „Dignitas“ klientų atvyksta iš Vokietijos, kur apklausos parodė, kad dauguma vokiečių norėtų, jog ši paslauga būtų legali ir jų gimtojoje šalyje, bet prieš šią idėją griežtai pasisako Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pavadinusi tai „begėdiškumo viršūne“.

Sūrių ir šokolado šalyje „Orios mirties“ odisėja tęsiasi: šiuo metu „Dignitas“ išsinuomojo patalpas pramoniniame Ciuricho kvartale Švercenbache - tarp sekso klubo ir dėvėtų daiktų parduotuvės, kur toliau priiminėja skubančiuosius į aną pasaulį.

Dėl papildomų išlaidų pakilusi iki 4 tūkst. frankų „orios mirties“ kaina klientų antplūdžio nesumažino. Netgi populiarioji JAV pora – „tamsos princas“ Ozzy Osbourne’as su žmona Sharon jau pareiškė, kad abu pasinaudotų „Dignitas“ paslaugomis, jei kuris nors susirgtų nepagydoma liga.