2008 m. vasario 2 d., šeštadienis

Šveicarijoje - užgavėnių karnavalų maratonas

Ankstų riebiojo ketvirtadienio rytą katalikiškuose Šveicarijos miestuose Liucernoje, Soloturne bei Belinzonoje senamiesčius sudrebino trankūs būgnų ir dūdų maršai, skelbdami užgavėnių (vok. Fasnacht) pradžią.


Prieš įžengiant į 40 dienų rimties ir kūniškų malonumų atsisakymo laikotarpį, kiekvienas net mažiausias, vos kelis tūkstančius turintis Alpių kaimelis puoselėja ilgaamžes, dar prieškrikščioniškus laikus siekiančias užgavėnių šventimo tradicijas, kuriose gausu keltų bei germanų kultūrinio palikimo.

Visur vyksta triukšmingos persirengėlių eitynės: vienintelį kartą metuose ir vaikai, ir suaugę praranda savo tapatybes ir įlenda į mistinių pabaisų kailius, pasipuošia didelėm, drožtom iš medžio kaukėm, tikint, kad piktosios dvasios išnyksta be pėdsakų, išvydusios savo pačių atvaizdą.

Katalikiškų ir protestantiškų regionų šventimo tradicijos skiriasi laiku, ilgiu ir triukšmo lygiu. Anksčiausiai ir triukšmingiausiai užgavėnes pradeda švęsti katalikiškieji regionai.

Liucernos miestas, užgavėnių laikotarpiu sutraukiantis dešimtis tūkstančių žiūrovų iš viso pasaulio, pradeda užgavėnių rytą dideliu „BUM“, girdimu visame mieste, o spalvingas, viduramžiško senamiesčio gatveles užlieja garsi mušamųjų ir pučiamųjų instrumentų muzikos, vadinamos „guggenmusic“ kakofonija.

Visuotinės linksmybės – dainos, šokiai, sotūs valgiai ir svaigūs gėrimai - tęsiasi 6 dienas, o riebiojo antradienio vakarą užbaigiamos finaliniu karnavalu.

Po pelenų trečiadienio karnavalų estafetę perima protestantiškoji Šveicarijos dalis. Joje žinomiausias – Bazelio karnavalas, trunkantis 72 valandas. Užgavėnių laikotarpiui, vietinių gyventojų vadinamam „trijomis nuostabiausiomis dienomis metuose“, penktadalio milijonų gyventojų miestas tampa viena didele šeima.

Juos vienija ypatingas, net kitiems šveicarams nelengvai įkandamas dialektas, bazelietiškas humoras su stipria ironijos bei saviironijos doze, trankūs būgnų ritmai ir dūdų orkestrų melodijos, nuo viduramžių išlikęs mirties šokio ritualas (Totentanz) bei maskaradas (Mummenschanz).

lrytas.lt

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą