Van Gogho žavesys ryškiai spindi neįvertintų talentų epochoje

Per visą gyvenimą jis pardavė vos vieną savo paveikslą ir mirė, neišlaikęs žmonių pasaulio atšiaurumo. Šiandien jo paveikslai kainuoja dešimtis milijonų ir meno mylėtojų minios plūsta į jo parodas visuose žemės kampeliuose. Šveicarijoje, Bazelyje atidaryta unikali Vincento Van Gogho peizažų paroda „Tarp žemės ir dangaus“. Ištaigingų meno rūmų foje įrengtas įspūdingas kaleidoskopas, kuriame besisukančios projekcijos trijomis kalbomis (anglų, vokiečių, prancūzų) supažindina lankytojus su olandų menininko gyvenimo ir kūrybos reikšmingiausiais įvykiais.

Peizažai sukėlė revoliuciją mene

„Labiausiai Van Goghui patiko tapyti portretus ir figūras, bet būtent peizažai - dažniausias jo kūrybos motyvas - sukėlė revoliuciją mene, nukreipė impresionizmą į naują - ekspresionizmo – takelį“, taip pristatoma paroda organizatorių išleistame kataloge. Iš septynių dešimčių chronologiškai eksponuojamų darbų lankytojai gali pamatyti ne tik gerai pažįstamus Van Gogho paveikslus, bet ir tuos, kurie dar niekada nėra rodęsi gausesnei auditorijai, kaip „Kiparisai“, „Abrikosų medžiai prie Arles“, „Kviečių laukas su vaizdu į Auvers“ ar „Liepos 14-oji“.

Paroda apima visas menininko sukurtų peizažų išraiškos fazes: nuo pilkai rudų „bulvės“ tonų pirmuose olandiškuose paveiksluose, kurie užleidžia vietą sodriai spalvų gamai po pažinties su impresionizmu Paryžiuje, kur Vincentas per kelerius metus kaip kempinė sugėrė tas meno žinias, kurias ištisus dešimtmečius kaupė pripažintieji impresionistai Claude Monet ar Camille Pissarro. Gamta jo paveiksluose ypač sužydi spalvomis gyvenimo Pietų Prancūzijoje laikotarpiu iki vis aukštėjančios ir net visai išnykstančios horizonto linijos bei laukinių paskutiniųjų jo gyvenimo metų potėpių. Tik keturi parodos paveikslai priklauso pačiam šveicarų muziejui, likusius paskolino JAV, Japonijos, Izraelio ir septynių Europos šalių muziejai, taip pat privačių meno kolekcijų savininkai.

Paveikslų draudimas siekia 1,3 milijardo eurų

Unikali paroda buvo ruošiama trejus metus, vedamos derybos su paveikslų savininkais ir organizuojamas ypač saugus transportavimas. Vien tik darbų draudimo vertė siekia 1,3 milijardo eurų, nekalbant apie milžiniškas logistikos ir saugojimo išlaidas. Daugelis V.Van Gogho paveikslų yra tokie trapūs, kad daugiau jų ramybė nebebus drumsčiama ir plačioji publika juos mato paskutinį kartą.
Rekordinių investicijų pareikalavęs meno projektas būtų neįmanomas be ženklios finansinės paramos. Nors sunkmečio ir skandalų krečiamas, didžiausias Šveicarijos bankas UBS nenusikratė prieš trejus metus duoto pažado remti Europos meno metų įvykiu vadinamą reginį.

Neblėsta susižavėjimas Van Gogho kūriniais

„Van Goghas buvo menininkas, kuris sukūrė save, naikindamas save“, - parodos kataloge rašo žinomas šveicarų meno istorikas Gotfridas Boehmas (Gottfried Boehm). „Jis be saiko gėrė stiprią kavą ir alkoholį ir taip pat be saiko dirbo, kad išaštrintų savo jautrumą ir priartėtų prie savo meninio maksimumo, spalvos įtaigumo.“

Minios meno gerbėjų plūsta pasigėrėti Van Gogho peizažais iš viso pasaulio: pirmosiomis savaitėmis ištroškusiems gero meno tekdavo laukti po kelias valandas eilėse. Todėl norėdami išvengti spūsčių, organizatoriai įvedė naują bilietų sistemą – juos rekomenduojama iš anksto užsisakyti internetu ar kasoje, nes kiekviename nurodyta tiksli įėjimo į parodą valanda. Ją praleidus, bilietai negrąžinami.
Balandžio pabaigoje atidarytoje parodoje jau apsilankė virš 100 tūkstančių olandų tapytojo gerbėjų, bet susidomėjimas vis dar neslūgsta. Organizatoriai tikisi mažiausiai pusės milijono lankytojų iki parodos pabaigos rugsėjo 27 dieną.

Tuo tarpu visa Europos žiniasklaida bando išsiaiškinti šio visuotinio susižavėjimo paslaptį, nes Van Gogo paveikslų parodų stygiaus pastaruoju metu tikrai nėra. 2008 metų pabaigoje vyko dailininko darbų paroda Vienoje, Van Gogho muziejuje Amsterdame ką tik pasibaigė paroda „Van Goghas ir nakties spalvos“, rudenį eksponuota ir susilaukusi ypač daug dėmesio Niujorke. Viena po kitos sekančios darbų parodos muša populiarumo rekordus. Kur slypi jų traukos priežastis?

Parodos atgarsiai – Europos žiniasklaidoje

„Jo menas mus sutaiko su gyvenimo beprasmybe“, - rašo „Zeit.de“. „Bazelis kviečia į didžiąją susitaikymo šventę, kur apstulbę stebėsime, kaip milijonai žavisi skurde ir atstūmime kentėjusio menininko pomirtine sėkme“, - skelbia populiarus vokiečių naujienų portalas.

„Van Gogho mitas garantuoja lankytojų rekordus“, - skelbia vokiečių dienraštis „Die Welt“. Žmonijai labiau reikia žavių menininkų gyvenimų legendų nei jų žavios kūrybos. Van Goghas tobulai aititinka genijaus įvaizdį: kartais išprotėjantis, be laimės meilėje, miręs gana jaunas, amžininkų neįvertintas. Šiandien tikėjimas, kad žmonija patobulėjo ir įgavo vertingo meno supratimą bei poreikis parodyti toleranciją ir pripažinimą visuomenės nuskriaustam dailininkui atveda į jo paveikslų parodas minias. Tokiu būdu kiekvienas lankytojas jaučiasi protingesnis ir tolerantiškesnis nei jo protėviai. Taip aiškina menininko populiarumą 600 tūkst. skaitytojų turintis „Die Welt“.

Van Gogho priklausymas „Artiste maudit” (prakeikto menininko) archetipui yra pagrindinė priežastis, dėl ko neslūgsta susižavėjimas jo paveikslais, o jų kainos kyla iki astronominių sumų, taip pasakodamas apie parodą komentavo austrų nacionalinis radijas laidoje apie meną.

„Ši paroda - tai rimtas logistinis ir finansinis iššūkis: surinkti paveikslus iš viso pasaulio ir reta laimė integruoti taip pat ir mažai matytus darbus“, rašo vokiečių dienraštis „Die Tageszeitung“.

„Frankfurter Rundschau“ rašo, kad tai – labiau ne paroda, o „jaudinanti pamoka apie žaibišku greičiu srūvančią talento tėkmę, trukusią vos septynetą anksti pasitraukusio iš šio pasaulio menininko metų. Kvapą gniaužia dailininko produktyvumas - 900 paveikslų per 7 metus, iš jų 75 nepaprastos vertės kūriniai per paskutines 70 Van Gogho gyvenimo dienų“.

Labiausiai padirbinėjamas ir tyrinėjamas menininkas

Neblėstantis menininko kūrybos populiarumas gali būti paaiškinamas ir jam priklijuota dažniausiai padirbinėjamo dailininko etikete. Sulig kiekviena jo darbų paroda iškyla vis naujas falsifikavimo skandalas, kuriuos su pasimėgavimu narsto žiniasklaida. Šįkart tai – dvejonė dėl Bazelio meno rūmams priklausančio paveikslo „Dailininko Daubigny sodas“ (1890 m) autentiškumo, kurį pats dailininkas yra apibūdinęs kaip „vieną stipriausių savo paveikslų“. Punktualiai, sulig parodos atidarymu išleistoje Benoit Landais ir Hanspeter Born knygoje „Dingusi katė“ („Die verschwundene Katze") teigiama, kad originaliame paveiksle juoda katė bėga iš dešinės į kairę, kai įtariamame padirbimu Bazelio kolekcijos paveiksle jos kailiukas - mėlynos spalvos ir bėga ji atvirkščiai – iš kairės į dešinę.

Van Gogho asmeninę legendai neleidžia nublukti ir pastovus mokslininkų dėmesys: reguliariai iškeliamos vis naujos teorijos apie jo paslaptingą gyvenimą. Kaip antai vokiečių akademikai H. Kaufmann ir R. Wildegans šįmet išleistoje knygoje teigia, kad van Gogho ausis nukentėjo ne nuo jo paties rankos, o jo draugo Gogeno kardo. (http://www.lrytas.lt/-12415353661241043612-paslaptis-%C4%AFminta-v-van-goghui-aus%C4%AF-nupjov%C4%97-p-gauguinas.htm)

Van Gogo skrybėlė ir alus - masėms

Kartą atstūmusi, po šimtmečio žmonija nebegali pasisotinti jo paveikslais. Jie laikomi vienais brangiausių pasaulyje, o milijonus kartų kopijuojami Van Gogho ryškiai geltonų javų laukai, kaip ir irisai bei kiparisai, plačiai pasklidę po pasaulį ant atvirukų, kalendorių, pieštukų, puodelių ir marškinėlių. Bazelio meno rūmuose įkurtoje Van Gogho parduotuvėje galima įsigyti ir tapytojo dėvėtos šiaudinės skrybėlės atitikmenį, ir jo mėgstamo alaus, ir menininko mylimomis saulėgrąžomis išdailintų saldumynų dėžučių.

Bet kaip ten bebūtų , iškilaus menininko vardu besisukantys milijardai nepakeitė jo įvaizdžio – V.Van Goghas amžinai liks žmonijos atmintyje kaip vargšas raudonplaukis pakvaišėlis su nupjauta ausimi. Nesulaukęs amžininkų pripažinimo ir todėl toks savas šiuolaikinėje neįvertintų talentų epochoje.

lrytas.lt